Daina (Už Raseinių, ant Dubysos...)

Už Raseinių, ant Dubysos,Teka saulė, teka;Geltonplaukės puikios visosŠneka ten, oi šneka.

Po rasas kasas šukuoja,Saulė jas džiovina,Kai užgieda, uždainuoja,Širdį taip griaudina.

Aukštą dangų pamylėjo,Blaivią jo skaistybę;Sau akis užsižavėjoMėlyna gilybe.

Akys blaivios, gelsvos kasos,Širdys, oi nešaltos,Aukštas ūgis, kojos basos,Nuo rasų taip baltos.

Bet kodėl jos, žalią rūtąLaistydamos, liūsta?Kam, dainuojant joms Birutę,Ašaros nedžiūsta?

Kaip nedžiūtų, kad nežūtųTiek jaunų bernelių!Kad be laiko tiek nebūtųBe vilties našlelių!

Daugel žūva, daugel pūva,Kas apverks jų dalį?Už Uralo, žemės galo:Ne po savo šalį!