Išvažiuojant

Palaimink, Viešpatie, kelionę,Kurioj pro ašarų miglasPalydžiu praeitį malonią,Kaip laimės tolimas salas.

Aš nežinau, kas priešais laukia:Tik pilkos dienos ar vargai?Bet neramios širdies netraukiaKita šalis, nauji draugai.

O norint kartą, norint vienąMan leisk pažvelgti atgaliosIr vakarykščią brangią dienąPrispausti prie širdies gailios!

Bet Tu, o Viešpatie, man keliąParodęs, uždraudei sapnus,Ir aš, pažinęs šventą valią,Einu, Apveizdai paklusnus.

Einu, nors skundžiasi krūtinėIr trykšta ašara baili;O tu man valią geležinęUžtat mylėdamas kali.

Einu kaip amžinas keleivisBe prieštaravimo maldosIr laimę čia tik kaip praeivisŽinau iš tolimos gaidos.