Skausmo skundas — Maironis

Už tatai, kad tave, tave viena tiktaiNuo jaunųjų dienų aš mylėjau karštai,Kad tau įkvėptas, amžinas giesmes po kojųIki šiol nenuilsdamas klojau ir kloju,Kad kai pranašas tau atgimimą skelbiauJi už savo gyvybę pamilęs labiau!..O, už tai tavo priešai manęs nepamėgoIr į aukštas angas, dantis grieždami, bėgo!Deja, ten už aukštų, už galingų angųNuo Jugurtos laikų nesunku pirkt draugų:Neburnok, kad lig šiolei ten viskas venale,Betgi duota pakampių šmeižtams visa galia!.Ir šitai kaip kareivis nelygioj kovojBe garbės ir be vardo tėvynėj laisvojAš perblokštas ir vienas!.. O mano tėvynė?..Gint ji savo sūnų kitados garbę gynė!Bet dabar be garbės, be sostinės patiVien tik partijų partijoms dirva plati.1927.VIII.22