Lietuva Didžiojo karo metu

Sunkūs be galo laikaiLietuvą brangią suspaudė:Žūsta vergijoj vaikai;Daugel jų priešas iššaudė.

Sodžių šimtai pelenuosVėjo nešiojami sauso!..Žmonės tuščia aimanuos:Niekas negirdi, neklauso.

Kur didžiavyriai tautos?Veltui jie mums besapnavos?Nėra jų! Gal kitadosBočių tėvai jais didžiavos!

Daug išbėgiojo!.. Kai kasRusijoje skursta iš bado;Mes gi sau laužom rankas,Likę našlaičiais be vado.