Smuikui griežiant

Pagundintos stygos, mikliai užlinguotos,Atliepia nuo smuiko, net juda laukai;Ir šokti išėjo, žiedais vainikuotos,Baltveidės sesutės, bernužių pulkai.

Gaili ašarėlė seneliui iškrito;Nuliūdus nusviro galva nuo pečių:Jis atminė dieną pavasario kito,Kad pats nerimavo prie smuikų skardžių.

Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo;Šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos!..Ir ašari dvi nenoroms išriedėjo:Pagailo anos vakarykščios dienos.

Oi, bėga tos dienos kaip vandenys upės,Kaip brangųjį turtą pagriebęs vagis;O kapas beširdis, gyvybę išlupęs,Bežiūrint užmerkdins skaisčiąsias akis.